Vandens galvosūkis: kokį, kodėl ir kiek gerti

Vandens gerimas

Jaučiatės pavargę ir mieguisti, nors dienotvarkė nepailgėjo? Pasirodo, tokią savijautą sukelti gali skysčių trūkumas. Kaip aiškina sveikatos priežiūros centro specialistai, kai organizmas pradeda „skolintis“ vandenį iš kraujo, jam ir kitiems organams pradeda trūkti deguonies. Būtent deguonies trūkumas sukelia mieguistumą bei nuovargį.

Kaip dar organizmas perspėja, kad „džiūva“? Kokį vandenį rinktis: paprastą, mineralinį, gazuotą? Kaip paskaičiuoti, kiek skysčių reikia būtent Jūsų kūnui?

Skysčių skaičiuoklė

Kiekvienam pagal kūno svorį ir gyvenimo būdą reikia skirtingo skysčių kiekio.

Manoma, kad žmogui per dieną reikia išgerti apie 2 litrus vandens, tačiau ši teorija nėra visiškai teisinga. Kiekvieno žmogaus poreikiai skirtingi: vyrams reikia daugiau vandens nei moterims, suaugusiajam daugiau nei paaugliui. Mokslininkai paskaičiavo, jog vienam kilogramui svorio reikia apie 35 ml vandens.

Taigi savo svorį padauginę iš 0,035 sužinosime mums reikiamą skysčių kiekį.

Kada reikia daugiau

Medikai atkreipia dėmesį, kad aktyviai sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, karštu metų laiku vandens poreikis padidėja.

Kasdien dėl prakaitavimo, kvėpavimo bei kitų procesų netenkame 2–3 litrų vandens. Taigi reikėtų reguliariai papildyti organizmo atsargas. Karštis bei darbo vietoje esantis kondicionierius mažina oro drėgmę ir dar labiau didina organizmo skysčių poreikį. Deja, neretai taip susikoncentruojame į savo darbus, jog pamirštame reguliariai valgyti ir gerti, nekreipdami dėmesio į tai, kad tinkamas organizmo skysčių balansas lemia mūsų nuotaiką bei komfortą.

Skysčių vartoti itin svarbu žmonėms, dirbantiems fiziškai aktyvius darbus ar dėvintiems apsauginę aprangą. Pavyzdžiui, gaisrininkas ar statybininkas dėl aukštos temperatūros bei specialios aprangos kasdien gali netekti daugiau nei 2 litrų vandens.

Jei norite palaikyti tinkamą skysčių balansą, įpraskite kažką gurkšnoti visą dieną, o ne tik tada, kai jaučiatės ištroškę. Darbe visada pasiekiamoje vietoje turėkite skysčių. Jei įmanoma, gėrimai turėtų būti kambario temperatūros, nes tada jų išgeriama daugiau. Net fiziškai neaktyvūs darbuotojai per valandą turėtų išgerti bent vieną stiklinę – 250 ml, skysčių.

Paprastas vanduo ar mineralinis?

Sveikiausia gerti paprastą vandentiekio vandenį, kuris gaunamas iš giluminių gręžinių. Tačiau mineralinis vanduo gali būti puikus pasirinkimas sportuojantiesiems, nes taip atkuriamas mineralinių medžiagų balansas.

Atkreipkite dėmesį, mineraliniai vandenys gali būti mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos.

Mažos mineralizacijos vanduo turi nedaug ištirpusių mineralinių medžiagų (0,5 g/l) ir beveik prilygsta paprastam vandeniui iš čiaupo.

Vidutinės mineralizacijos vandenyje mineralinių medžiagų koncentracija didesnė (0,5–1,5 g/l). Jis gali būti vartojamas kasdien priešingai nei didelės mineralizacijos.

Didelės mineralizacijos vanduo tikrai netinka kas dienai, nes jame mineralų yra daugiau nei 2 g/l. Per daug vartodami mineralinio vandens dirginame skrandį, gali atsirasti skausmų.

Vanduo iš čiaupo

Vieni žmonės drąsiai geria vandenį iš čiaupo, o kiti gabenasi buteliais iš parduotuvių. Gydytoja aiškina, kad vandentiekio vanduo gaunamas iš giluminių gręžinių, tad jo kokybė gera.

Sveikatos specialistai rekomenduoja gerti vandenį iš čiaupo, nes jis sveikesnis žmogaus organizmui. Klysta manantieji, kad mineralinis vanduo žmogui naudingesnis. Vanduo iš čiaupo tikrai saugus ir jame yra daug mineralinių medžiagų.

Jeigu vanduo minkštinamas, mineralinių medžiagų jame lieka mažiau. Kietame vandenyje iš čiaupo, be abejonės, yra daugiau mineralinių medžiagų, vertingų ir naudingų žmogui.

Šulinių vanduo

Gerti tinka ir šulinio vanduo, tačiau reikia sekti, kad jame nebūtų teršalų.

Pačiam žmogui suprasti, ar vanduo užterštas, neįmanoma, nes vanduo neturi nei specifinio skonio, nei kvapo, nei spalvos. Vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo ir, žinoma, šalia jo atliekamos ūkinės veiklos.
Šulinių savininkai turi tikrinti vandens kokybę.

Nitritų ir nitratų nepašalinsime vandenį virindami ar naudodami buitinius filtrus. Užterštas šulinio vanduo labai kenksmingas kūdikiams bei nėščiosioms. Patekę į suaugusiųjų organizmą nitratai didina onkologinių ligų riziką.

Gazuotas vanduo: už ir prieš

Kai kurie tvirtina nuo paprasto vandens neatsigeriantys, todėl mieliau gurkšnojantys gazuotą. Taigi: būti burbuliukams stiklinėje vandens ar nebūti?

Gazuotas vanduo žmogui yra skanesnis bei geriau malšina troškulį. Vis tik anglies dioksido prisotinto vandens nepatartina gerti tiems, kuriuos kamuoja gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė.

Kasdien gerti gazuotą vandenį tikrai nesveika, anglies dioksidas ypač kenkia skrandžio gleivinei, ilgainiui pažeidžia ją.

Žinoma, gazuotas vanduo kartais gali tapti net vaistu. Štai jei neturite minėtų sveikatos sutrikimų ir kaip tik suvalgėte kažko sunkiai virškinamo, tada, užuot bėgus į vaistinę, pakaktų godžiau išgerti pusę stiklinės gazuoto vandens. Jis paspartintų virškinimo procesą. Bet nereikia piktnaudžiauti. Tai turi būti kraštutinis atvejis.

Požymiai, kad „džiūvame“

Kad organizmui trūksta skysčių ir jis „džiūva“, galime spėti iš kelių požymių: didelis troškulys, bendras silpnumas, sausas liežuvis, išdžiūvusi burna, galvos svaigimas, sąmonės pritemimas, alpimas.

Gana akivaizdus simptomas – kai burnoje jaučiate sausumą. Dar labai svarbu – oda, kuri yra didžiausias mūsų kūno organas, ir jai taip pat gyvybiškai svarbus vanduo. Sausa oda – vienas pirmųjų požymių, kad organizmui trūksta vandens. Be to, tai gali sukelti rimtesnių problemų.

Kai organizmui trūksta vandens, jūs mažiau prakaituojate, o tai reiškia, kad organizmas nesugeba išvalyti iš organizmo nereikalingų medžiagų, riebalų pertekliaus ir šlakų. Pats paprasčiausias būdas to išvengti – gerti kuo daugiau vandens.

Sausos, paraudusios ir perštinčios akys, taip pat signalizuoja, kad organizmui trūksta skysčių. Be reikiamo kiekio ašarų latakai džiūva ir akis pradeda skaudėti. Tai gali sukelti žalos, ypač jei nešiojate kontaktinius lęšius.

Nuovargis dėl skolos organizmui

Kai organizmas pradeda „skolintis“ vandenį iš kraujo, jam ir kitiems organams pradeda trūkti deguonies. Būtent deguonies trūkumas sukelia mieguistumą ir nuovargį. Jeigu neišgersite pakankamo kiekio vandens, kiekvieną dieną pavargsite vis greičiau ir greičiau. O ilgainiui net kava gali nebe padėti.

Taigi jau dabar įsipilkite stiklinę vandens ir išgerkite.

Reklama: VAIKŲ GIMTADIENIAI