Taupykite geriamąjį vandenį

Geriamasis vanduo

Vienas svarbiausių išteklių visame pasaulyje – geriamasis vanduo. Jis gyvybiškai svarbus ne tik žmogui, bet ir gamtai. Vis dėlto geriamojo vandens ištekliai yra nevienodi.

Geriamasis vanduo – giliai po žeme

Žmogus gali gerti tik švarų geriamąjį vandenį. Todėl visame pasaulyje įvairiais būdais stengiamasi išgauti kuo daugiau geriamojo vandens. Geriamasis vanduo išgaunamas iš vandenviečių per gręžinius. Jose yra švarus požeminis vanduo. Reikėtų pabrėžti, kad požeminis ir gruntinis vanduo nėra tas pats išteklius. Gruntinis vanduo yra sluoksnyje arčiau žemės paviršiaus. Tokio vandens galima rasti senuosiuose sodybų šuliniuose, tačiau mokslininkai perspėja, kad prieš geriant šį vandenį, reikėtų jį ištirti. Kadangi gruntinis vanduo yra arčiau žemės paviršiaus, jį gali labai lengvai pasiekti žemės ūkio ar kita tarša.

Požeminis vanduo (tas, kuris išgaunamas iš vandenviečių) yra giliai po žeme, todėl tikimybė, kad jį pasieks paviršinė tarša, nedidelė. Vis dėlto, jei įvyktų didelė nelaimė, kurios metu į aplinką išsilietų didelis teršalų kiekis, gali būti, kad dalis jų pasiektų ir požeminį vandenį.

Požeminio vandens ištekliai yra nevienodi. Pavyzdžiui, jau seniai žinoma, kad Afrikoje, Vidurio Rytų šalyse vandens yra kur kas mažiau nei išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Vis dėlto, kiek kiekviena valstybė turi geriamojo vandens išteklių, priklauso ne nuo ekonominių sąlygų.

Geologai spėja, kad požeminis vanduo formavosi per ledynmečius. Iš esmės iki 100 metrų gylio mūsų reljefą tikrai formavo ledynai.

Sunaudojama mažiau nei galima

Lietuvoje yra įžvalgyta 3 mln. kubinių metrų galimo suvartoti per dieną geriamojo vandens. Kad būtų paprasčiau suprasti, koks tai didelis kiekis vandens, jį galima palyginti su olimpiniu baseinu. Paprastai olimpiniuose baseinuose telpa nuo 2500 kubinių metrų vandens. Lietuvos gyventojai per dieną gali sunaudoti 3 mln. kubinių metrų geriamojo vandens arba 1200 vandens sklidinus olimpinius baseinus.

Tačiau, LGT Hidrogeologijos stoties duomenimis, Lietuvoje (ir individualūs namų ūkiai, ir pramonė) praeitais metais per parą buvo išnaudojama 360 tūkst. kubinių metrų vandens. Tai yra 144 olimpiniai baseinai.

Vis dėlto, net jei šalyje per parą būtų sunaudojama visa geriamojo vandens paros norma, išteklių mums nepritrūktų, nes jie yra atsinaujinantys. Taigi, galime ramiai naudoti vandenį. Jei nebus kitų pasaulio kataklizmų, mums jo užteks dar daug metų į priekį.

Vanduo yra išteklius, kuris atsinaujina natūralaus proceso metu: vykstant kritulių infiltracijai į gruntą, taip pat infiltracijai iš apatinių sluoksnių.

Išgaunamo požeminio vandens kiekiai ne visais laikais buvo vienodi. Geriamojo vandens vartojimas labai priklausęs nuo ekonominių sąlygų. Vandens gavyba pastaruoju metu mažėja. Skirtumas nėra žymus, bet jis yra. Sovietmečiu išgavimas buvo didžiausias. Vėliau gavybos pikas buvo 2007 – 2008 metais, po to stebimas vandens naudojimo ir išgavimo mažėjimas. Lyginant su 2008 metais požeminio vandens gavyba vandenvietėse sumažėjo apie 13 %. Tai galima pagrįsti ekonomine situacija šalyje, apmokestinimo politika. Gyventojams ir verslui yra svarbi kubinio metro kaina ir tai iš karto atsiliepia vartojimui.

Vandens kokybė gera

Be to, svarbu įvertinti ir vandens išteklių kokybę. Lietuvos geriamasis vanduo yra kokybiškas, tačiau kai kuriuose regionuose pastebimi tam tikrų medžiagų kiekių nukrypimai nuo normų.

Lietuvoje vyrauja labai geros ir geros kokybės vanduo, tačiau yra keletas vietų, kur ištekliai dėl gamtinių sąlygų nėra labai aukštos kokybės. Pavyzdžiui, vakarų Lietuvoje mes turime zoną, kurioje yra natūraliai padidėjęs fluoridų kiekis, šiaurinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje gipsingos nuogulos formuoja sulfatų anomaliją, o apie Vilkaviškį, Suvalkijoje bei centrinėje dalyje apie Kėdainius vandens prietaka iš gilesnių sluoksnių duoda padidintas chloridų koncentracijas, neatitinkančias geriamojo vandens reikalavimų. Bet tai yra natūralių gamtinių procesų ir vandenį talpinančių uolienų sudėties pasekmė.

Šiose išvardytose zonose gyventojams tiekiamas vanduo dar labiau stebimas. Vandenvietėse, kuriose vienų ar kitų medžiagų koncentracijos viršija leidžiamas normas, yra naudojamos įvairios vandens gerinimo priemonės, pavyzdžiui mažinančios fluoridų kiekį ir pan. Kas susiję su geriamuoju vandeniu iš vandenviečių, tai jis yra prižiūrimas ir saugus gyventojams. Kartais iškyla problemų dėl vienų ar kitų priežasčių, bet dėl vykdomo kokybės monitoringo labai greitai į tai sureaguojama.

Vandens tausojimas – bendra ES šalių politika

Nors Lietuvoje geriamojo vandens ištekliai pakankami, gyventojai vis tiek skatinami jį taupyti. Visų išteklių tausojimas yra bendra Europos Sąjungos šalių kryptis. Lietuvoje skatinama taupyti per finansų prizmę. Taip pat vis daugiau propaguojamas pakartotinis vandens naudojimas.

Skatinimas taupyti Lietuvoje iš esmės vyksta per mokesčius. Įvedant arba nustatant mokesčius už išgaunamą vandenį ūkio subjektams, tiems, kurie patys apsirūpina, ir tiems gyventojams, kurių vandens vartojimą taip pat turėtų veikti nustatyta vandens kaina. Kitos priemonės, kurios turėtų skatinti efektyvų vandens panaudojimą, pavyzdžiui, išvalytos nuotekos, jei įmanoma, turėtų būti naudojamos pakartotinai. Pavyzdžiui, suleidžiamos į priešgaisrinio vandens rezervuarą, drėkinimui ar panašiai.

Reklama: Danties implantacija